Įvaizdis – tai pagal tam tikras išorines savybes ir elgesį asmeniui kitų žmonių priskiriamas
tapatumas. Paprasčiau tariant, įvaizdis yra tai, kaip mus, pagal mūsų pačių savybes ir elgesį,
suvokia kiti žmonės. Sąvoka nėra sudėtinga ir dažniausiai lengvai suprantama, tačiau
dauguma nežino, jog tinkamai valdant įvaizdį galima pasiekti maksimalią naudą iš tam tikrų
situacijų. Taigi, kaip tą įvaizdį valdyti?

• Visų pirma, reikia suprasti, jog įvaizdis yra kuriamas kitiems žmonėms, o ne sau. Tai
  gali būti įrankis tam, kad patiktumėte kitiems arba jis gali būti naudojamas savo savimonės ar
  asmenybės išreiškimui. Svarbu suprasti ir tai, kad tam tikros įvaizdžio detalės leidžia mums
  perteiki savo individualumą arba susitapatinti su kažkuria nors asmenų grupe.
• Antra, yra būtina žinoti, jog įvaizdžio detalės skirtingų asmenų grupių gali būti
  suvokiamos skirtingai, t.y., tam tikro asmens įvaizdžio detalės bus skirtingai interpretuotos
  skirtingose grupėse ir gali siųsti vis kitokią žinutę. Pavyzdžiui, vaikinas ilgais plaukais gali
  būti suvokiamas kaip laisvos sielos, menininkas ar idėjų kupinas pilietis, tačiau kitai grupei jo
  ilgi plaukai gali liudyti apie nešvarą, neprisižiūrėjimą ir panašiai.

• Trečia, žinokite, jog jūsų įvaizdžio stebėtojas atkreips dėmesį į tas detales, kurios bus
  susijusios su jo tikslais, geriau vertins tas detales ar savybes, kurios jam (stebėtojui) bus
  naudingos ir neigiamai vertins tai, kas gali trukdyti jo tikslams. Pavyzdžiui, trumpas,
  aptemptas, blizgantis sijonas bus puiki įvaizdžio detalė klube ar diskotekoje, tačiau darbo
  aplinkoje tai gali pasirodyti kaip netinkama apranga, rodanti ne santūrumą, susikaupimą ar
  rimtumą, o jaunatviškumą, nepatyrimą ir savo aplinkos nesuvokimą.

• Ketvirta, prisiminkite, jog joks vienas įvaizdis ar jo detalė negali atspindėti visko, kuo
  žmogus yra. Tai yra tik įrankis, kurį žmogus pasirenka konkrečioje situacijoje. Tai taip pat
  nėra manipuliacija ar veidmainystė, mes nesielgiame kiekvienoje situacijoje vienodai – juk
  nebendrausime su savo šeimos nariais taip, kaip bendraujame su romantiniais partneriais arba
  su suaugusiais taip, kaip bendraujame su vaikais.

Suformuokime efektyvų įvaizdį:
- Tikslinė grupė ar asmuo. Tam, kad įvaizdis būtų efektyvus, reikia žinoti, kas yra
Jūsų tikslinė grupė, kam jūs norite sudaryti įvaizdį, ko jūs tuo siekiate ir ko siekia
Jūsų pasirinkta tikslinė grupė. Pavyzdžiui, einant į darbo pokalbį į naujos, veržlios
ir jaunatviškos aplinkos ofisą, greičiausiai darbdavys iš jūsų tikėsis panašių savybių,
todėl jas galite išryškinti rinkdamiesi atitinkamą aprangą, spalvas, žodyną ir elgesio
modelius.

- Svarbiausių tikslinės grupės savybių nustatymas. Tam, kad suprastumėt, kaip
sudaryti atitinkamą įvaizdį atitinkamai grupei, reikia išsiaiškinti tos grupės ar asmens
rūpimas savybes, jų tikslus ir išsikeltus kriterijus. Pavyzdžiui, asmeniui norint
susidraugauti su teniso mėgėjais, greičiausiai pačiam teks išmokti tenisą žaisti arba
žinoti apie jį pakankamai, jog galėtų dalyvauti bendruose pokalbiuose.

- Rodomų savybių interpretacija. Apie tai šiek tiek užsiminėme jau ir anksčiau,
tačiau kuriant įvaizdį yra svarbu žinoti, kaip tikslinė grupė interpretuoja rodomas
įvaizdžio detales. Įvaizdį formuojančias savybes reikia stengtis pateikti taip, kad
stebėtojas jas interpretuotų mums pageidaujamu būdu. Pavyzdžiui, čokeris (angl.

Choker necklace) – 2010 – aisiais išpopuliarėjęs vėrinių tipas, kuris priglunda prie
kaklo. Tokio tipo vėriniai buvo itin populiarūs paauglių rate ir bylojo apie mados
jausmą, čokeriai taip pat siejami su moteriškumu, galia ir dominavimu, tačiau jie taip
pat siejami (ar bent XIX a. buvo siejami) su prostitucija, todėl bendraujant su
vyresniais asmenimis kaspinėlio tipo čokeris gali būti suprantamas ne lygiai taip pat,
kaip ir tarp paauglių ar jaunesnių visuomenės narių.
Suformuokime įtikinamą įvaizdį:

• Surinkta informacija apie tikslinę grupę ar asmenį turi būti kokybiškai pagrįsta, tai
  reiškia, jog informacija turi būti patvirtinta, nepasenusi – pabandykite įsivaizduoti
  tėvus, kurie, norėdami geriau įtikti ir suartėti su savo paaugliais vaikais, ima kalbėti
  kaip „jaunimas“, tačiau tėvų laikų jaunimo žodynas skiriasi nuo to, kuris yra
  naudojamas šiandieną.

• - Įtikinamas įvaizdis = gerai įvaldytas įvaizdis. Tam, kad įvaizdis stebėtojo būtų gerai
  priimamas, jis turi būti įvaldytas – išmoktas. Dviračiu važiuoti taip pat reikia išmokti,
  todėl ir tam tikrus elgesio modelius reikia praktikuotis. Pirmą kartą užsidėjus
  aukštakulnius vaikščioti bus sunkoka, tačiau po kelių dienų praktikos įgūdis išsivystys
  ir asmuo jausis patogiai, todėl ir įgūdžius reikia įvaldyti.

- Įvaizdis turi būti susisiejęs su stebėtojų lūkesčiais. Tai reiškia, jog jūsų įvaizdis turi
turėti tam tikrą vientisumą – negalima elgtis ar remti dviejų priešingų dalykų vienu
metu, nes kitaip susidarys nenuoširdumo įspūdis. Pavyzdžiui, negalite sakyti, jog
esate prieš kailinių gyvūnėlių skerdimą ir tuo pačiu nešioti lapės kailinius – susidarys
įspūdis, jog apie savo įsitikinimus meluojate, tačiau galite būti prieš kailinių
gyvūnėlių skerdimą ir kaip alternatyvą pasirinkti ne tikro kailio paltą, taip savo
įvaizdžiui suteikdami vientisumo.
SVARBU! Įvaizdžio tikslas yra pateikti save gerą, neperteikiant jausmo, jog manai esą
geresnis, protingesnis, gražesnis ir t.t. už kitus. Tai bus suprasta kaip arogancija. 

Straipsnis parengtas remiantis Visvaldo Legkausko knyga „Socialinė psichologija“.